Dienos chirurgija, operacijos Urologinės operacijos

Kriptorchizmas (nenusileidusi sėklidė) Kriptorchizmas (gr. cryptus - paslėptas, orchis - sėklidė) - tai sėklidės nenusileidimas į kapšelį. Vaisiaus vystymosi metu, sėklidės susiformuoja pilvo ertmėje, netoli inkstų. Veikiamos vyriškų hormonų, per kirkšninį kanalą jos leidžiasi į kapšelį. Normaliai sėklidės nusileidžia dar iki gimimo ar per tris pirmuosius gyvenimo mėnesius. Lietuvoje kasmet gimsta 200-250 berniukų, kuriems nustatomas kriptorchizmas. Ši liga žymiai dažnesnė neišnešiotiems naujagimiams, nes sėklidės dar nespėja nusileisti. Vaikas, esant nenusileidusiai sėklidei, nieko blogo nejaučia. Motina ar gydytojas pastebi, jog kapšelis ar viena jo pusė mažesnė. Liečiant kapšelį, jame neapčiuopiama sėklidė. Kartais ją galima užčiuopti kirkšnies kanale, bet jei ji pasilikusi aukščiau, to padaryti nepavyksta.
Po gimimo sėklidė dar gali nusileisti, todėl laukiama vienerius metus. Jei kriptorchizmas išlieka, vaikas operuojamas 1-2m. amžiaus, vėliausiai - iki pradedant lankyti mokyklą. Kartais, kai nenusileidimas abipusis, taikomas hormoninis gydymas (chorioniniu gonadotropinu). Kai nenusileidusi sėklidė aptinkama tik po subrendimo, ji šalinama kuo greičiau, taip išvengiant supiktybėjimo rizikos.

Nenusileidusi sėklidė yra viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių, nes kūno temperatūros aplinkoje sutrinka vyriškų lytinių ląstelių (spermatozoidų) gamyba. Dėl nestabilumo, sėklidė gali užsisukti ir tapti negyvybinga. Ilgainiui, kintant audiniui, ji gali supiktybėti.


Fimozė - tai būklė, kai dėl siauros apyvarpės angos, jos negalima atsmaukti už varpos galvutės. Apyvarpės susiaurėjimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas apyvarpės susiaurėjimas būna mažiems vaikams (normaliai - iki 1 metų amžiaus), o įgytas dažnesnis sergantiems cukriniu diabetu, pasikartojančių varpos galvutės ir apyvarpės uždegimų ar nesilaikantiems asmeninės higienos. Kai apyvarpės anga labai siaura, dėl pasunkėjusio šlapinimosi, šlapimo pūslėje vis lieka šlapimo, ilgainiui gali prasidėti šlapimo takų infekcijos. Dėl neįmanomo efektyvaus apsiplovimo, kartojasi balanopostitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas), dėl jo apyvarpė randėja, gali susidaryti sąaugos, todėl fimozė dar labiau progresuoja. Ligos simptomai priklauso nuo apyvarpės susiaurėjimo laipsnio. Esant didelio laipsnio fimozei, būna sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus iš jo lašais varva šlapimas. Jei apyvarpės anga vidutinio dydžio, šlapinimosi sutrikimų nekyla, tačiau erekcijos ar lytinių santykių metu, apyvarpei atsismaukus už varpos galvutės, ji užsispaudžia, sutrinka kraujo apytaka ir gali įvykti nekrozė (audinių žūtis). Ši komplikacija vadinama parafimoze, jos metu jaučiamas stiprus varpos skausmas.
Mažus vaikus, kuriems yra fimozė, galima gydyti reguliariai praplečiant apyvarpės angą specialiu spaustuku ir praplaunant apyvarpės maišelį. Kitais atvejais atliekama cirkumcizija (apipjaustymo operacija, kurios metu pašalinama apyvarpė).

Trumpas apyvarpės pasaitėlis - gali būti įgimtas arba įgytas. Įgyto atveju, dažniausiai prasideda pasaitėlio randėjimas po  uždegiminių procesų ar traumos. Tokiu atveju jis būna skausmingas, tempiasi, gali įplyšti ir kraujuoti lytinių santykių metu. Tikslinga pasaitėlį prailginti atliekant jo plastiką. Pasaitėlis perkerpamas ir keliomis siūlėmis susiuvamas taip, kad jis pailgėja ir nebekelia minėtų problemų. Po operacijos tą pačią dieną išleidžiama į namus.

Apipjaustymas (cirkumcizija) - apyvarpės šalinimo operacija.  Medikai apyvarpės apipjaustymą vadina cirkumcizija ir nurodo keletą priežasčių, kai šios operacijos reikia.
Dažniausiai cirkumciziją reikia atlikti tuomet, kai yra susiaurėjęs išorinis apyvarpės žiedas (arba anga). Pagrindinis šio susiaurėjimo požymis - apyvarpės negalima atsmaukti arba ji atsismaukia sunkiai, jaučiamas skausmas. Tai pavojinga būklė, nes lytinių santykių metu arba masturbuojantis susiaurėjusi apyvarpė gali atsismaukti, užstrigti už varpos galvutės ir ją suspausti. Tokiu atveju, jei laiku nebus suteikta pagalba, galvutė gali net gangrenuoti.
Kartais apyvarpė susiaurėja taip, kad pro ją negali pratekėti šlapimas. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus vyrams, ypač sergantiems cukriniu diabetu. Be to, esant susiaurėjusiai apyvarpei neįmanoma normali asmens higiena. Po apyvarpe kaupiasi įvairūs nešvarumai, juose dauginasi bakterijos, kurios gali sukelti apyvarpės ar varpos galvutės gleivinės uždegimus. Maža to, uždegimai gali išplisti ir į šlapimo pūslę bei lytinius organus. Dažnai infekcinėmis ligomis užkrečiama ir seksualinė partnerė.
Rečiau apyvarpę apipjaustyti tenka dėl auglių ar dažnų apyvarpės odos uždegimų, kuriuos sukelia įvairios bakterijos ar grybeliai. Ar tai skausminga operacija? Lietuvoje cirkumcizijos atliekamos tik medicinos įstaigose, esant visiškai ar vietinei nejautrai, todėl pati operacija yra neskausminga. Po operacijos kelias dienas gali jaustis maudimas ar peršėjimas, jis pamažu nurimsta. Paprastai naudojami specialūs siūlai, jie patys ištirpsta, todėl gijimo procesas dar palengvėja.
Net ir menki apyvarpės defektai (siaura apyvarpė, per trumpas pasaitėlis ir kt.) dažnai vyrams sukelia daug nemalonių fizinių ir moralinių kančių, tačiau nereikėtų bandyti susitaikyti su šia problema, o tuo labiau - užsisklęsti savyje, vengti intymaus bendravimo. Specialisto konsultacija ir palyginti nesudėtinga chirurginė procedūra gali iš esmės pakeisti jūsų gyvenimą.

Prostatos biopsija - procedūra, kurios metu imami prostatos mėginiai. Jos esmė yra nustatyti ar prostatoje vystosi piktybinis auglys ar ne.  Ankstyvose stadijose nustatytas šis piktybinis auglys yra pagydomas, todėl svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą. Tam svarbu nuo 50 m. (jei senelis, tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu - nuo 45 m.) amžiaus kartą metuose profilaktiškai tikrinti prostatą. Tuo tikslu atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas bei urologas čiuopia prostatą. Jei, atlikus šiuos tyrimus, randamas nukrypimas nuo normos - atliekama prostatos biopsija - vienintelis tyrimas, kurio pagalba galima tiksliai patvirtinti ar paneigti prostatos piktybinio auglio diagnozę. Tai yra tyrimas, kurio metu plonu ultragarsiniu davikliu per tiesiąją žarną tiksliai apžiūrima ir išmatuojama prostata, tada specialia adata paimama keletas prostatos audinio mėginių ištyrimui. Procedūra neskausminga todėl atliekama nenaudojant jokios nejautros, trunka 10-15 min. Ankstyva priešinės liaukos vėžio diagnostika labai aktuali, nes leidžia pasiekti gerus ankstyvo gydymo rezultatus. Problema ta, kad ankstyvų stadijų prostatos vėžiu sergantys pacientai niekuo nesiskundžia. Nėra specifinių prostatos vėžio simptomų ir pirmieji simptomai atsiranda jau pažengus ligai.  Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo sėkmingiau ji gydoma. Dėl šių priežaščių ir reikėtų tikrintis profilaktiškai. Jei diagnozuotas prostatos vėžys nėra išplitęs, tai pasveikimo prognozės yra geros.

Hidrocelektomija ir funikulocelektomija Dėl įvairių priežasčių (trauma, chirurginės intervencijos) apie sėklidę ar sėkliniame virželyje kaupiasi skystis, dėl to padidėja kapšelio apimtis (kartais iki 30 cm ir daugiau!) ar atsiranda darinys šalia sėklidės. Vystantis šiam procesui pacientas gali jausti skausmą, susilpnėti potencija, vaisingumas, skystis gali infekuotis, supūliuoti. Todėl sėklidės vandenę, arba hidrocelę, bei sėklinio virželio vandenę, arba funikulocelę, reikia operuoti. Atliekamas nedidelis pjūvis mašnelėje, per kurį pašalinami patologiniai, gaminantys skystį dangalai. Priklausomai nuo vandenės dydžio bei paciento pageidavimų operaciją galima atlikti vietinėje, spinalinėje ar bendrinėje nejautroje.