Mes Facebooke LinkedIn Youtube kanalas
LT RU

Vyrai, jei norėtų, galėtų būti sveikesni

Gydytojai urologai teigia, jog mūsų šalies vyrai galėtų būti sveikesni ir ilgiau gyventų, jei labiau rūpintųsi savo sveikata: profilaktiškai tikrintųsi, o kai užklumpa liga, nekentėtų, o iškart kreiptųsi į medikus. Susirūpinti savo sveikata verčia grėsmingi faktai: vis daugiau vyrų suserga urologinėmis ligomis, tarp jų ir onkologinėmis. Prostatos vėžys tarp vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, jau užima antrąją vietą.
Apie vyrų sveikatos problemas kalbamės su Kretingos „Northway“ medicinos centro gydytoju urologu Giedriumi JOČIU. 

Kokios vyrų ligos trumpina jiems gyvenimą?

Kalbant apie dažniausiai pasitaikančią vyrų urologinę patologiją visų pirma reikia išsiaiškinti – kas gi yra ta prostata ? Prostata – kaštono dydžio, vynuogių kekės pavidalo, raumenų ir liaukų organas, esantis po šlapimo pūsle. Prostatos išskiriamas sekretas ir spermatozoidai sudaro spermą. Šis sekretas atskiesdamas spermą, sąlygoja reikiamą ph, kuris lemia spermotozoidų judrumą. Nuo prostatos priklauso vyrų lytinė ir endokrininė veikla. Per prostatą praeina dalis šlaplės, todėl bet kokia jos patologija sukelia šlapinimosi sutrikimus. Kol prostata yra sveika, pro ją praeinantis šlaplės kanalas yra platus. Prasidėjus gėrybinei prostatos hiperplazijai (GPH) jis susiaurėja, todėl sutrinka šlapinimasis.
GPH (kitaip dar vadinama prostatos adenoma) vyrai pradeda sirgti nuo 40 metų. Tyrimai rodo, kad 40-49 metų vyrų prostatose GPH požymių aptinkama 14 proc., 50-59 metų – 24 proc., 60 ir daugiau metų – 43 proc.  Medicinos statistika skelbia, GPH serga net pusė visų penkiasdešimtmečių, du trečdaliai – sulaukę 60-80 metų ir beveik visi (apie 95 proc.) 90 metų sulaukę vyrai.  Manoma, kad  viena pagrindinių GPH atsiradimo priežasčių yra hormonų pusiausvyros sutrikimas, kai sulaukus 40-55 metų, vyro organizmas iš aktyvaus reprodukcinio laikotarpio pereina į fiziologinę lytinės funkcijos ramybę.

Kokie šios ligos simptomai?

Tai pailgėjusi ir užsitęsusi šlapinimosi pradžia, dažnas šlapinimasis, ypač naktį, silpna ir trūkčiojanti srovė, atsiradus norui šlapintis, sunku sulaikyti šlapimą, o baigus šlapintis atsiranda pojūtis, kad šlapimo pūslėje dar liko šlapimo. Pradžioje šie požymiai neryškus, mažai trikdantys įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau prostatai didėjant, ryškėjant šlaplės prostatinės dalies susiaurėjimui, šlapimo pūslės raumuo dekompensuojasi, nebeįstengia atlikti savo paskirties – išstumti šlapimą iš šlapimo pūslės, ir šlapimas susilaiko. Šlapimo pūslėje kaupiantis atliekamam šlapimui, atsiranda sąlygos nusėsti druskoms, pradeda kauptis bakterijos, formuojasi akmenys. Dėl anksčiau minėtų priežasčių prasidėjęs uždegimas šlapimo pūslėje pakyla į šlapimtakius ir inkstų geldeles. Pastarieji plėsdamiesi spaudžia inkstų parenchimą, todėl vystosi kitos dvi komplikacijos – ureterohydronefrozė (inkstų ir šlapimo takų išsiplėtimas) ir inkstų nepakankamumas. Jei gėrybinė prostatos hiperplazija nepradedama laiku gydyti, minėtos komplikacijos – natūralios ligos pasekmės – ir lemia didelį mirtingumą.

Kaip gydoma prostatos adenoma?

Anksčiau kone vienintelis šios ligos gydymas buvo operacija. Dabar yra pakankamai sukurta vaistų, kurie smarkiai sumažino operacijų poreikį. Todėl vyrai neturėtų bijoti kreiptis pas urologą, kuris, įvertinęs esamą būklę, skirs reikiamus vaistus ar kitą gydymo būdą, kurie padės pagerinti vyrų gyvenimo kokybę ir trukmę.

Kokia rizika vyrams susirgti prostatos vėžiu?

Prostatos vėžys – tai viena dažniausių ir klastingiausių vyrų onkologinių ligų. Lietuvoje tarp vyrų sergančių onkologinėmis ligomis ji užima jau antrąją vietą ir toliau sparčiai dažnėja. Kol kas nėra vieningos specialistų nuomonės, kodėl daugėja sergančiųjų prostatos vėžiu.  Tačiau sutariama, kad didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu lemia per didelis gyvulinės kilmės produktų, ypač keptų produktų, įvairių konservantų, dažų, maisto priedų naudojimas.  Taip pat nėra vieningos nuomonės dėl kavos, alkoholio, rūkymo, fizinio ir seksualinio aktyvumo įtakos šiai ligai išsivystyti. Manoma, kad rizikos faktoriams turi būti priskirta viskas, kas skatina laisvųjų radikalų susidarymą organizme Prostatos vėžys yra klastinga liga, nes savo simptomatika dažniausiai pasireiškia tik vėlyvesnėse ligos stadijose. Todėl būtinas vyrų nuo 40-45 metų reguliarus tikrinimasis pas urologus. Vakarų Europos šalyse, norint turėti socialinį draudimą, tokios profilaktinės vyrų apžiūros atliekamos 1-2 kartus per metus. Apžiūros metu atliekama DRT (prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną), PSA tyrimas ir prostatos ultragarsinis tyrimas. Esant mažiausiam prostatos vėžio įtarimui, atliekama prostatos biopsija. Visa tai atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, tai yra nesigulant į ligoninę ir neatitraukiant žmogaus nuo įprasto gyvenimo ritmo. Toks profilaktinis darbas vykdomas ir „Northway medicinos centrai“ Kretingos filiale. Čia atliekami tyrimai šiuolaikišku echoskopu, taip pat atliekamos prostatos biopsijos, konsultuojami ir gydomi pacientai.  Centras turi šiuolaikišką laboratoriją, kurioje operatyviai atliekami visi sudėtingesni tyrimai. Be kita ko, dienos centre atliekamos ir urologinės operacijos: apyvarpės sąaugų šalinimas, kriptorchizmo (nenusileidusi sėklidė) gydymas, fimozės šalinimas, trumpo apyvarpės pasaitėlio gydymas, hidrocelektomija ir funikulocelektomija.

Ar prostatos vėžys išgydomas? Kaip išvengti šios ligos?

Tik ankstyvas prostatos vėžio nustatymas gali lemti gerus gydymo rezultatus. Demografinė Lietuvos gyventojų analizė atskleidžia šiurpią realybę – vyrų vidutinė gyvenimo trukmė beveik 11 metų trumpesnė negu moterų; vyrų – 66,5, o moterų – 76,9 metai. Statistika rodo, kad lyčių balanso ryškesnis skirtumas ima keistis apie 35-39 gyvenimo metus, o didėjant amžiui šis skirtumas dar labiau ryškėja. Yra pastebėta, kad kaip tik tokio amžiaus vyrams pradeda dažnėti specifinės urogenitalinės sistemos ligos.  Moterims įprasta bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą profilaktiškai pas ginekologą, nors ir neturint jokių nusiskundimų. Vyrai to nedaro, tvirtai laikydamiesi nuomonės:  jei nėra kuo skųstis, nereikia ir pas gydytojus vaikščioti.  Toks neatsakingas vyrų  nusistatymas savo sveikatos atžvilgiu, blogas šios medicininės srities švietimas ir toliau sėkmingai trumpina jų gyvenimą.
Vilties teikia tai, jog pastaruoju metu vyrai lyg ir labiau ėmė domėtis savo sveikata. Į Kretingos medicinos centrą profilaktiškai pasitikrinti bei gydytis jau atvyksta ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir daug užsienyje gyvenančių lietuvių, suradusių čia aukštos kokybės medicinos paslaugas.